paktorius

×pãktorius, -ė (brus. пaxтap) smob. (1) 1. Mrj žr. paktininkas: Par paktorių gausi pieno saldaus ir rūgštaus, sūrio, varškės ir sviesto Ut. 2. tarpininkas, komisionierius: Anas su pãktoriais [pirko] OZ38. Miesčiuke liepė sustoti, pavadino paktorių Abromą, kuris galėjo pasiteirauti, kur galima nupirkti išsistovėjusių rąstų ir kitos medžiagos LzP.